» Faik Krasniqi: Antishqiptarizmi i Lubonjės!

Labi ka njė shprehje, e cila thotė:

‘Rrėshqet guri nga mali,

Rrėshqet edhe truri nga Insani…

dhe nė kėtė rast;Tė del Nami

 

Fatos Lubonja para ca kohėsh nė emisionin ”Opinion” patė thėnė: S’ndjej asgjė pėr Himnin Kombėtar“.Nuk jam patriot, as nacionalist. Edhe kur dėgjoj Himnin, nuk ngrihem nė kėmbė dhe as qė mė bėn pėrshtypje.

Lubonja ėshtė nga ata qė thotė; mė duket se jam shqiptarė, por tė parėt e mi vijnė nga njė fshat qė pėrveē shqiptarėve ka pasur edhe grekė e vllehė.

Nuk arrij tė kuptoj pėrse shtypi i lejon terren e i reklamon kėto sharlatan tė ndyrė qė veē plehrave qė kanė nė kokė, asgjė tjetėr nuk mundet tė nxjerrin nga goja . Pėrse nuk reagon shoqėria shqiptare kundėr kėtyre pseudo-ve. Kur do kuptoj ajo shoqėri se pa i treguar vėrtet vendin kėtyre pėshtymave tė shoqėrisė nuk mund tė pastrohet kurrė .A ka dėshirė nė atė vend pėr njerzillėk, civilizim, normalitet etj .

Nė njė emision Lubonja(shtetas italian) jepte mend edhe pėr mjekėsinė, jepte kėshilla etike pėr mjekėt dhe nga fundi tha: “unė qaj hallin e njerėzve tė shkretė se unė pėr vehte kam sigurim italian”…

Njė njeri qė ftohet nė televizione publike pėr ēdo temė (a thua se ėshtė Sartri) dhe fjalinė e nis me shprehjen e tij ORIGJINALE “unė nuk jam specialist i kėsaj fushe por sipas mendimit tim…” nuk ia vlen tė merret nė konsideratė.

 

Himnin ky e trajton si ndonjė nga ato vjershat e dashurisė me dy strofa tė adoleshencės nė masturbim e sipėr dhe jo si njė simbol tė kombit pėr tė cilin shqiptarėt kanė derdhur edhe gjak. Ne ēohemi nė kėmbė pikėrisht nė respekt tė gjakut tė derdhur e qė na bashkon nė tė mirė e nė tė keq !

 

Merret me mend ēfarė qumėsht nėnė ka pirė.

Merret me mend ēfarė fjalė “patriotike” i ka balbėzuar babai(Todi Lubonja).

Nuk mė ēudit Lubonja me atė vogėlsinė shpirtėrore tė tijė. Pastaj qeni leh atje tek ha. Dhe TV Klani ėshtė stan ideal pėr fundėrrina.

Ky njeri(Fatos Lubonja) ėshtė shumė i ēuditshėm. Ky njeri nuk e di kė pėrfaqėson, apo ėshtė i paguar tė bėjė kamuflime tė tilla. Thotė:nuk e dua Bashkimin Kombėtar, por ėshtė pėr Bashkim me tė gjithė tė tjerėt, sllavoaqedonasit, serbėt, grekėt dhe malazezėt. Ky ėshtė kundėr tė gjithėve qė nga tė parėt e pavarėsisė e deri tek kėta tė fundit qė kemi sot, si nė pozitė apo opozitė. Ky njeri ka luajtur nga truri. Pse ftohet nė emisione tė tilla Kombėtare njė njeri qė publikisht pranon qė ėshtė antikombėtar, pėrderisa nuk i bėn fare pėrshtypje Hymni Kombėtarė. Njeri qė nuk do askė, i dashuruar nė vetevete mė duket.

Ē’mund tė presėsh nga njė njeri qė Pjetėr Budin e bėnte sllavomaqedonas dhe se emri i tij i vėrtetė qe ”Petar Budi” apo se ilirėt erdhėn nė tė njėjtėn kohė me sllavėt?.

Ē’mund tė presėsh nga njė njeri qė Skendėrbeun e bėn kriminel?.

Gjithėfarė ndyrėsirash mund tė rrjedhin nga gjiriza tė kėtij tipi: janė vazhdim i rrjedhjes sė ndyrėsirave tė gropės sė zezė sllavo-komuniste. Filizat e dala nga fara komuniste nuk mund tė jenė kurrsesi nacionaliste (njė cilėsi mjaft e lartė e fisnike qė nuk mund tė meritohet nga internacionalistėt komunistė dhe pasardhėsit e dedikuar tė tyre).

Fatos Todi Lubonja (asnjėherė i persekutuar apo disident, por nga regjimi diktatorial i Enver Hoxhės ėshtė burgosur si spiun i KGB-sė- i ish Bashkimit Sovjetik) ai kurdoherė e ka treguar me qėndrimet dhe analizat e tij, se nacionalist nuk ka qenė, nuk ėshtė dhe as qė do tė jetė ndonjėherė.

Ky ėshtė njė i krisur, i ēmendur, njė pseudointelektual progrek, apo grek, njė serbofil i djallėzuar i cili nuk pėrngjanė nė asnjė tjetėr, pos nė surratin e njė tė krisuri qė ėshtė tragjedi se i njėjti flet gjuhėn shqipe… Krijesa tė tilla pa kurrfarė fytyre, nuk meritojnė tė jenė pjesė e kombit…

Kombit tonė shumė fisnik nuk i duhen kurrsesi antinacionalistėt e tipit Fatos Lubonja, ata duhen flakur nė “koshin”e harresės.

Sa pėr median e cilitdo krahu politik: Tė jetė e kujdesshme qė t’i shėrbejė sė pari Shqipėrisė, Kombit tonė fisnik.

» Sylejman Krasniqi: Marshi i punėtorėve tė Bellaqevcit mė 1 prill 1981» RKL: Nderi i invalidit e veteranit si dhe hija e kolaboracionistit dhe mercenarit» Dorian Koēi: Vlera e paēmuar e tolerancės fetare» Halil Ibrahimi: Ambasadorin e Amerikės nė Kosovė duhet ta zgjedhė populli i Kosovės» RKL: Trefishohet numri i invalidėve, rritet numri i dėshmorėve, rritet pėr 40 % numri i veteranėve» Pirro Prifti: A janė Maskarenjte mė interesantė e mė tė modės se Heronjtė ?» Zamira Ēavo: Shqipėria do tė bėhet kur tė bėhemi ne shqiptarėt» F. Shkreli: Nishani vizitoi shqiptarėt nė Mal tė Zi, ata duan qė Malėsia tė ketė njė komunė» Prof. assoc. dr. Sabit Syla: Lufta e UĒK-sė nė Zonėn Operative tė Shalės» Xhemajl Pllana: Ligj tė ri pėr ndriēimin e tė vėrtetės mbi luftėn e UĒK-sė» RKL: Cilat qėllime antishqiptare pritet t’ i arrijė Gjykata Speciale kundėr UĒK-sė?» Xhevat Bislimi: Forcat kombėtare tė pėrēara pėrballė kėrcėnimit» Kadri Rexha: Roli i klasės vasale dhe i forcave tė organizuara ilegale nė demonstratat e vitit 1981» Abdirahim Idrizi: Tė heqim dorė nga ėndrrat abstrakte» Ibrahim Kelmendi: UDB-ashi, Jusuf Buxhovi, bėn pėrpjekje ta pėrvetėsojė Adem Jasharin» RKL: Nuk pranė sė lehuri llaskuci i Titos, Rankoviqit dhe Milosheviqit, Azem Vllasi» Adil Fetahu: Ku jemi me reparacionet?» Mr. Lulzim A. Beqiri: Qėllimi i reklamave nė Republikėn e Kosovės» Mehmet Bislimi: Politika e njollosur duhet tė pastrohet, lufta e UĒK-sė ishte e pastėr» Sylejman Krasniqi: Migrimet e shqiptarėve tė Kosovės, vitet '90 dhe njėzet vjet mė pas...» Frank Shkreli: Njė shikim prapa nė histori-rivendosja e lidhjeve shqiptare amerikane» Sheradin Berisha: 11 dhe 12 marsi i vitit 1981 nga Ditari i dėshmorit, Xhemajli Berisha» Kadri Rexha: Kryengritja popullore e Kosovės e vitit 1981» Mr. Lulzim A. Beqiri: Domosdeshmėria e reformave fiskale nė Kosovė» Marsi e Prilli i vitit 1981, protestė, demonstratė, pėrpjekje pėr kryengritje apo kryengritje?


LAJMET | HISTORIKU | DËSHMORËT | ANALIZA | INTERVISTA | KULTURA | TEMA HISTORIKE | PERSONALITETE | SPORT | TEKNOLOGJI | BOTIMET | GALERIA

Tel: +381 38 249 237, +377 44 417 225, E-mail: info@radiokosovaelire.com; Rr. Thimi Mitko, Nr.6, Bregu i Diellit, Prishtinë.